Leidinio numeris:

2011.03.23 (2/2011)

Rodyti Turinys Puslapiai

Specialybę galima rinktis pagal būsimą algą

Interneto svetainėje „www.saldusvaisiai.lt“ abiturientai gali sužinoti, kiek uždirba vienas ar kitas studijas baigę absolventai. Tiesa, šie rezultatai apima tik apklaustų asmenų darbo užmokestį ir atspindi 2009 m. padėtį darbo rinkoje. Kur kas tikslesnių duomenų apie studijas baigusiųjų darbo užmokestį sulauksime 2013 m., kai bus įgyvendintas atitinkamas ES projektas.

Būsimieji studentai Jungtinėse Amerikos Valstijose gana lengvai gali sužinoti, koks bus jų vidutinis uždarbis pasirinkus tam tikrą universitetą ir profesiją. Specializuoti tinklalapiai kasmet tiria rinką, renka duomenis, iš kurių galima sužinoti, apie kokias ribas sukasi tam tikrą specialybę baigusiųjų absolventų atlyginimas. Renkamas ir labiausiai atsiperkančių universiteto studijų (kvalifikacinių laipsnių) dešimtukas. Pavyzdžiui, tarp pelningiausių profesijų JAV, tinklalapio „www.payscale.com“ duomenimis, rikiuojasi inžinerinės specialybės: naftos, orlaivių, chemijos, elektros, branduolinės energijos, taip pat taikomoji matematika, fizika, ekonomika. Lietuvoje panašios informacijos kol kas trūksta.

Ruošia projektą

Kristina Bakšaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovė, pasakoja, kad padėtį ruošiamasi taisyti ir Lietuvoje.

Pernai metų viduryje 13 šalies universitetų, 15 kolegijų ir Lietuvos pramonininkų konfederacija nutarė per ketverius metus įgyvendinti valstybinį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kuris apims ir aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėseną.

Taigi bus renkami duomenis apie aukštųjų mokyklų studijų programas baigusių absolventų sėkmę darbo rinkoje: kaip jie pritaiko įgytą specialybę, kokioje srityje įsidarbina ir kokie jų vidutiniai atlyginimai. Statistika apie atlyginimus bus renkama ne apklausų metodu, o imant duomenis iš „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Dabar rengiamos sutartys ir pati sistema, kuri apdoros tokius duomenis. Sprendžiama, kaip užtikrinti asmens duomenų saugumą, universitetai ir kolegijos pradeda rinkti sutikimus iš studijas baigiančių studentų, kad penkerius metus būtų galima gauti informaciją apie juos iš valstybinių institucijų.

„Tai bus patikima vidutinių atlyginimų statistika, kuri apims visas daugelio universitetų specialybes“, – pabrėžia p. Bakšaitė.

Kadangi projektą sudaro daug etapų, pirmoji statistika apie atlyginimus greičiausiai pasirodys 2013 m.

„Mes patys planuojame skelbti atlyginimų duomenis greta informacijos apie stojimą į universitetą. Naujoji švietimo reforma skatina didesnę mokslo įstaigų konkurenciją, tad, manau, ši statistika parodys universiteto pajėgumą parengti studentus darbo rinkai“, – duomenų svarbumu neabejoja KTU Karjeros centro vadovė.

Anot jos, šie duomenys bus kur kas patikimesni už bandymą per apklausas išsiaiškinti, kiek uždirba tam tikrų sričių absolventai. Mat apklausose gauti rezultatai dažnai smarkiai skiriasi: absolventai nurodo vienokias sumas, darbdaviai – kitokias, tad informacija gana nepatikima, atsiranda didelės paklaidos ir sunku gauti rinkos padėtį atitinkantį vidurkį.

Kol bus gauti pirmieji aukštųjų mokyklų absolventų stebėsenos projekto rezultatai, universitetai nežada sėdėti sudėję rankų ir ketina imtis įvairių apklausų.

„Mes turime surinkę visus pernai baigusių absolventų kontaktus, tad tam tikrus skaičius apie atlyginimus, specialybių pritaikomumą tikimės pateikti jau prieš šį stojimą“, – tvirtina p. Bakšaitė. Panašias apklausas planuoja rengti ir kiti šalies universitetai.

Atliko tyrimą

Pernai metų viduryje Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI) atliko Lietuvos universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimą. Pagal jo duomenis sukurta skaičiuoklė. Būsimieji studentai, pasirinkę darbo užmokesčio kriterijų, gali sužinoti, kiek vidutiniškai uždirba vieno ar kito universiteto tam tikros specialybės absolventai.

Pavyzdžiui, skaičiuoklė nurodo, kad dauguma Vilniaus universiteto informatikos bakalauro studijų absolventų – 42% – uždirba 1.500–2.000 Lt atskaičius mokesčius, 30% gauna atlyginimą nuo 2.000 iki 3.000 Lt, dar didesnį – 12%, o 15% atlyginimas nesiekia 1.500 Lt.

Panašiai galima patikrinti 16 aukštųjų mokyklų įvairias specialybes baigusių absolventų uždarbio rezultatus, palyginti juos su visų tirtų mokslo institucijų vidurkiu. Iš tyrimo gautus duomenis apie uždarbį galima rasti svetainėje „http://www.saldusvaisiai.lt/“.

Tiesa, tyrimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad iš šių rezultatų negalima daryti itin tikslių apibendrinimų apie visą rinką, mat jis atspindi 4.000 apklaustųjų duomenis. Be to, atliekant tyrimą klausta apie 2009 m. uždarbį, o sunkmečiu smarkiai pasikeitus darbo rinkai kai kurie rezultatai jau gali nebeatspindėti dabartinės padėties.

Žilvinas Martinaitis, VPVI tyrimų vadovas, vardija, kad pagal tyrimą tarp geriausiai mokamų specialybių Lietuvoje atsiduria statybų inžinerijos, saugos inžinerijos specialistai, architektai. Šie duomenys gali atspindėti padėtį dar prieš krizę. Tarp daugiausia uždirbančių Lietuvoje patenka ir informatikos, medicinos studijų absolventai.

„Kalbant apie vadybą, aiškiai išsiskiria skirtingų universitetų rezultatai – daugiausia uždirba šios specialybės ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos absolventai“, – pažymi p. Martinaitis.

Šis pernai atliktas tyrimas – pirmasis, iš kurio būsimieji studentai gali susidaryti bent apytikrį vaizdą, kiek uždirbs baigę vieną ar kitą specialybę.

Tokie tyrimai Lietuvoje daromi retai, nes jie labai sudėtingi ir brangūs. Tačiau, anot p. Martinaičio, jie galėtų padėti būsimiems studentams orientuotis darbo rinkoje.

„Jeigu darbas, kurį dirba absolventai, yra bent kiek susijęs su studijų kokybe, tada tyrimai yra patikima gairė, ypač jeigu matytume, kad vieno universiteto tam tikros specialybės studentai uždirba akivaizdžiai daugiau negu kito. Tai būtų labai svarbūs duomenys“, – mano tyrimų vadovas.

Tokių duomenų rinkimu ir viešinimu pirmiausia turėtų būti suinteresuotos pačios aukštosios mokyklos – geri studijas baigusiųjų rezultatai darbo rinkoje didintų tam tikrų specialybių ir pačių aukštųjų mokyklų patrauklumą.


* * *


Apklaustųjų absolventų dalis (%), kuri nurodė, kad jų mėnesio pajamos per 2009 m. buvo didesnės negu vidutinės (2.001 Lt ir daugiau)*

Studijų krypčių grupė Universitetas Gaunančių didesnes negu vidutines pajamas dalis, %

Statybos inžinerija, saugos inžinerija, energetika KTU 71

Vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas ISM 71

Informatika VGTU 62,8

Transporto inžinerija VGTU 62,5

Vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas TVM 61,5

Fizika VU 53,8

Teisė VU 53,5

Ekonomika KTU 53,3

Elektros, elektronikos ir informatikos inžinerija KTU 51,7

Komunikacija ir informacija VU 51,4

Informatika KTU 51,4

Pramonės inžinerija, medžiagų mokslas, mechanikos inžinerija LŽŪU 48,8

Medicina, odontologija, farmacija VU 48,8

Architektūra VGTU 48,6

Politikos mokslai, viešasis administravimas VU 48,6

Medicina, odontologija, farmacija KMU 48,2

Ekonomika ISM 47,5

Transporto inžinerija KU 45,5

Matematika, statistika VU 44

Vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas VU 43,6

Teisė MRU 43,3

Informatika VU 42,4

Vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas VDU 41,1

Aplinkos inžinerija, kraštotvarka, matavimų inžinerija LŽŪU 35,7

Aplinkos inžinerija, kraštotvarka, matavimų inžinerija VGTU 35,7

Pramonės inžinerija, medžiagų mokslas, mechanikos inžinerija KTU 35,5

Politikos mokslai, viešasis administravimas MRU 34,3

Vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas VGTU 34,2

Ekonomika VU 34,1

Pramonės inžinerija, medžiagų mokslas, mechanikos inžinerija VGTU 33,3

Agronomija, žemės ūkis, miškininkystė LŽŪU 33,3

Elektros, elektronikos ir informatikos inžinerija VGTU 32,4

Psichologija, sociologija VU 31,6

*Duomenys atspindi apklaustųjų, o ne visų konkrečios studijų krypties ar universiteto absolventų nuomonę

Šaltinis: VPVI

Parašyti redakcijai