Leidinio numeris:

2011.03.23 (2/2011)

Rodyti Turinys Puslapiai

Paskutinio 100 Lt gyvybės draudimui neatiduoda

Ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų kas mėnesį lieka daugiau nei 100 Lt „laisvų“ pinigų, bet nemaža dalis tokių žmonių santaupomis nesirūpina – stebisi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija. Tačiau didesnį nerimą jai kelia faktas, kad 70% apklaustųjų, kaupdami pensijai, pasitiki "Sodros" sistema.

Atėmus būtinąsias išlaidas, 54% žmonių jokių „laisvų“ pinigų nelieka. Iki 100 Lt kas mėnesį turi 17% gyventojų, iki 200 Lt turi 11% žmonių, o daugiau nei 500 Lt papildomų lėšų kas mėnesį lieka maždaug 3% gyventojų. Tai duomenys iš „Vilmorus“ tyrimo, atlikto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu.

„Nepaisant įtemptos ekonominės padėties, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Tačiau mūsų visuomenėje atsakingas taupymas įsitvirtina labai pamažu. Didelė dalis žmonių arba visai nesirūpina santaupomis, arba saugo jas „kojinėje“, – kalba Artūras Bakšinskas, minėtos asociacijos prezidentas.

Tiesa, tyrime neapibrėžta, kas sudaro būtinąsias išlaidas ir „laisvi“ pinigai yra apklaustųjų interpretacija – kaip jau kam atrodo.

Indėliai populiariausi

Į klausimą, kaip kaupia atliekamas lėšas, 48% tyrimo dalyvių atsakė, jog neturintys ko taupyti. Taip tvirtina maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriems „laisvų“ pinigų lieka iki 100 Lt per mėnesį, ir apie 5% tų, kuriems lieka daugiau nei 500 Lt. Tiesiog netaupo 12% apklaustųjų, o indėlius bankuose turi 24% gyventojų – nepriklausomai nuo to, kiek jiems lieka pinigų atmetus būtinąsias išlaidas.

Indėliai yra populiariausias taupymo būdas, o antroje vietoje – kaupimas grynaisiais. Finansinio sektoriaus dalyviai tokį taupymo būdą vadina pinigų saugojimu „kojinėje“. Šitaip elgiasi 14% apklaustųjų. Kaupimas grynaisiais nepriklauso nuo amžiaus grupių ir „laisvų“ pinigų – jis vienodai populiarus.

„Matyt, tam turi įtakos šešėlinė ekonomika. Tiems, kurie gauna nelegalias pajamas, sudėtinga pasirinkti tokius taupymo būdus, kaip gyvybės draudimas ar papildomas pensijų kaupimas“, – sako p. Bakšinskas. Gyvybės draudimą taupymui pasirenka 9% gyventojų. Anot p. Bakšinsko, tai ilgalaikė kaupimo priemonė, orientuota į pastovų, reguliarų taupymą ir aktuali žmonėms, turintiems šiek tiek didesnį laisvų lėšų kiekį. „Gyvybės draudimą paprastai pasirenka gyventojai, kuriems per mėnesį lieka daugiau nei 100 Lt. Taigi, yra 26% žmonių, kurie galėtų taupyti tokiu būdu. Beje, šis kaupimo būdas populiariausias tarp 30–39 metų žmonių, tarp kurių populiari taupymo priemonė yra ir nekilnojamasis turtas“, – sako p. Bakšinskas.

Pensijas palieka „Sodrai“

Gyvybės draudimo įmonių asociacijai nerimą kelia tai, kad kaupdami pinigus pensijoms didžioji dauguma žmonių – 70% apklaustųjų – pasitiki „Sodros“ sistema. Ir tik 23% gyventojų pensijoms kaupia papildomai – dalis jų mano, kad senatvėje pajamas garantuos nekilnojamasis turtas, o gyvybės draudimu ir trečios pakopos pensijų fondais naudojasi 13% apklaustųjų. Vis dėlto tai yra trečia pagal populiarumą pensijų kaupimo priemonė.

„Gal kiek nustebino tai, kad lėšų nukreipimą į antros pakopos pensijų fondus daugelis supranta kaip „Sodros“ sistemos dalį“, – sako p. Bakšinskas.

Tyrimo duomenimis, papildomomis pensijų kaupimo priemonėmis daugiausia naudojasi tie gyventojai, kuriems per mėnesį lieka daugiau nei 500 Lt „laisvų“ pinigų. Šioje kategorija visai nekaupiančių pensijoms arba neatsakusių, kaip taupo senatvei, yra apie 8% – trigubai mažiau nei tarp tų, kuriems kas mėnesį lieka iki 500 Lt.

„Žinoma, beveik pusė žmonių nurodė neturintys lėšų, kad pensijoms galėtų kaupti papildomai. Bet beveik 40% mano, kad jiems užteks „Sodros“ pensijos, nors po reformų ji, greičiausiai, nesugebės užtikrinti nė pusės buvusio atlyginimo. Darome prielaidą, kad žmonės linkę gyventi šia diena ir geriau perka šaldytuvą ar televizorių, nei rūpinasi savo ateities finansine gerovė“, – kalba p. Bakšinskas.

Parašyti redakcijai